(KAP, KAI) Sausio 8 d. Benediktas XVI kalbėjo diplomatinio korpuso atstovams, apibūdindamas padėtį pasaulyje 2006 metais. Kasmetinę kalbą diplomatams Šventasis Tėvas papildė prieš dvi savaites Kalėdų Urbi et Orbi sveikinime išreikštu raginimu siekti taikos ir teisingumo, kovoti su skurdu, badu bei diskriminacija. Popiežius sakė, kad pasaulyje, turinčiame gėrybių, praktinių žinių bei priemonių apsirūpinti maistu, nepriimtinas „bado skandalas“. Popiežius kvietė keisti neteisingas ekonomikos struktūras, gyvenseną ir koreguoti tuos plėtros modelius, kur nepakankamai gerbiama aplinka ir žmogiškasis vystymasis. Šventajam Tėvui kėlė susirūpinimą karinių išlaidų didėjimas. Pasak jo, sprendžiant terorizmo paaštrintą saugumo klausimą, būtinas visuotinis įsipareigojimas.

Popiežius išreiškė susirūpinimą dėl pasikėsinimų prieš gyvybę, šeimos ir santuokos destabilizavimo ir moksliniais argumentais dangstomo „hipotetiškai terapinio“ klonavimo.

Savo kalboje Benediktas XVI paminėjo ir tai, kas praėjusiais metais buvo pozityvaus, ypač didelę vertę įgavusį kultūrų ir religijų dialogą. Popiežius sakė, kad iš naujos Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos jis laukiąs žmogiškojo orumo ir religijos laisvės gynimo.

Neįprastai išsamiai popiežius apžvelgė aktualią padėtį pasaulyje. Jis minėjo apie 30 atskirų valstybių bei regionų. Kalbėdamas apie numatomą aplankyti Lotynų Ameriką, jis iškėlė pozityvius aspektus: tenykštį ūkio augimą, sustiprėjusią kovą su narkotikų prekyba bei korupcija, teigiamas permainas švietimo srityje ir pastangas panaikinti nelygybę. Drauge popiežius įspėjo apie demokratijai gresiantį reliatyvizmo pavojų, turėdamas omenyje 2006 m. šio žemyno šalyse vykusius rinkimus. Jis konkrečiai paminėjo Kubą, ragindamas ją atsiverti pasauliui.

Apžvelgdamas padėtį Artimuosiuose Rytuose, Benediktas XVI pakartojo ne kartą pareikštą nuostatą, kad kariniai problemų sprendimai niekur neveda.

Kalbėdamas apie Europą, popiežius aptarė krizes Balkanuose, ES plėtrą prisijungus Bulgarijai ir Rumunijai. Jis priminė krikščioniškąjį Europos paveldą ir ES Konstituciją. Pasak Šventojo Tėvo, po dramatiškų XX amžiaus įvykių europiečiai turi kurti laisvą nuo priespaudos ir ideologinių suvaržymų ateitį. Šiandien svarbu skatinti brolybės bei draugystės ryšius, palaikant solidarumą vargšų ir nuskriaustųjų atžvilgiu. Viltinga ateitis įmanoma tik mokantis iš praeities ir puoselėjant susitaikinimą.

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt